"MINESOTOS" MODELIO - 12 ŽINGSNIŲ PROGRAMA
Kai kalbama apie sveikimą nuo priklausomybės alkoholiui, dažniausiai manoma, kad reikia nustoti vartoti alkoholį ir problema išsispręs savaime. Kai kuriems žmonėms tai pavyksta padaryti, tačiau dauguma, priklausomų nuo alkoholio žmonių, nuolat bando „suimti save į rankas", tačiau rezultatas - girtaujama dar daugiau. Deja, alkoholio atsisakymas tėra tik pagrindinė sąlyga, norint sveikti nuo priklausomybės.
Programos įkūrėjai - patys priklausomi nuo alkoholio žmonės
Dvylikos žingsnių programą 1935 metais JAV sukūrė patys priklausomi nuo alkoholio žmonės, susibūrę į Anoniminių Alkoholikų savigalbos grupes, siekiantys išsivaduoti iš priklausomybės bei padėti kitiems sveikti nuo žlugdančio potraukio svaigalams. Vėliau profesionalai, įsitikinę šios programos veiksmingumu, ėmė taikyti jos principus savo darbe, teikdami pagalbą žmonėms, kenčiantiems nuo įvairių priklausomybių. Pirmasis centras, kuris pradėjo plėtoti šį gydymo modelį, buvo Minesotos valstijoje, todėl pradžioje programa ir buvo pavadinta šios valstijos vardu. Dabar pasaulyje ši gydymo programa daugiau žinoma Dvylikos žingsnių gydymo modelio pavadinimu.
Sveikstama nuo įvairių priklausomybių
Sveikimo nuo priklausomybės alkoholiui modelį, kuris remiasi Dvylikos žingsnių programa, šiandien jau galima vadinti tradiciniu. Ši programa yra labiausiai paplitusi pasaulyje ir ją taiko kone visi pažangiausi priklausomybės ligų centrai, ilgalaikės reabilitacijos ir kitos įstaigos, gydančios nuo įvairių priklausomybių: alkoholiui, narkotikams, lošimo, darbo, kito žmogaus, maisto, kompiuterio, pirkimo ir t.t. Klaipėdos priklausomybės ligų centre šiuo metu programa taikoma priklausomiems nuo alkoholio, narkotikų ir azartinių lošimų pacientams. Turintys kitų priklausomybių priimami tik tuo atveju, jei jie turi problemų su alkoholiu, narkotikais ar azartiniais lošimais.
Ši programa dažniausiai vykdoma stacionare ir trunka apie mėnesį, kai kur taikoma ir ambulatorinio tipo programa. Neretai žmones atbaido, iš pirmo žvilgsnio, ilga sveikimo programos trukmė, jie ieško „stebuklingo" metodo, kuris išspręstų jų problemą greitai ir be didesnių pastangų. Deja, priklausomybė neatsiranda staiga, tai procesas, kuris vystosi ne vienerius metus, todėl sveikimas reikalauja laiko ir pačio žmogaus pastangų, keičiant gyvenimo būdą.
Priklausomybės nepripažįsta
Turbūt visi žmonės, kurie yra susidūrę su alkoholizmo pažeistais asmenimis, akivaizdžiai mato, kaip žmogus neigia girtavimą ir iš to kylančias pasekmes. Kitas akivaizdus požymis - priklausomiems nuo alkoholio žmonėms būdingas perdėtas pasitikėjimas savimi, jie nesikreipia pagalbos ir su girtavimu bando tvarkytis patys. Priklausomi žmonės gyvena saviapgaulėje, nedrįsdami pripažinti to fakto, kad jų pastangos "mesti gerti" yra bevaisės ir nuolat tikina save bei kitus, kad "dabar jau tikrai susitvarkysiu...".
Priklausomybė nuo alkoholio yra progresuojantis sutrikimas, pažeidžiantis kūną, protą ir dvasią. Todėl sveikimo procesas - tai ne tik alkoholio ir kitų svaiginamųjų medžiagų atsisakymas, tai gyvenimo būdo keitimas, įsitikinimų, mąstymo bei elgesio korekcija, mokymasis kontroliuoti ir reikšti emocijas neapsvaigus, naujų vertybių suradimas ar prarastų susigrąžinimas.
Sveikimo pradžia - nuo prisipažinimo sau
Jei kalbėsime apie priklausomybę nuo alkoholio, Dvylikos žingsnių programos bendras tikslas yra padėti žmogui mokytis gyventi blaiviai, aktyviai dalyvaujant savigalbos grupės veikloje.
Sveikimo programa vyksta be jokių psichotropinių vaistų, kad žmogus galėtų realiai suvokti ir pripažinti savo problemas, pededama pamatyti, išreikšti ir išgyventi daugelį metų slopintus jausmus, sudaromos sąlygos pažinti save ir sąmoningai koreguoti savo mąstymą bei elgseną.
Pirmiausia žmogus turi pripažinti ir susitaikyti su tuo faktu, jog yra priklausomas nuo alkoholio. Kitas etapas - savo bejėgiškumo suvokimas ir nuoširdus noras priimti išorinę pagalbą. Po to seka žvilgsnis į save, t.y. padedama pamatyti, kaip priklausomybė paveikė asmeninį gyvenimą ir santykius su aplinkiniais žmonėmis. Dar kitas etapas - sprendimų, kaip keisti gyvenimo būdą ir asmenines problemas ieškojimas, padedant profesionaliems konsultantams bei pasinaudojant sveikstančių žmonių asmenine patirtimi.
Tokių pat principų laikomasi ir teikiant pagalbą žmonėms, sveikstantiems nuo kitų priklausomybių.
Jaučiasi vieniši
Programos efektyvumas paremtas tuo, kad tai visapusiškas bei intensyvus gydymas, vienu metu nukreiptas į visus priklausomybės aspektus: fiziologinius, psichologinius, socialinius ir moralinius klausimus. Pagrindinis darbas vyksta grupėse, akcentuojant grupės žmonių reikšmę, norint išsivaduoti iš priklausomybės. Didžiausią poveikį sveikimui turi bendravimas su kitais programos dalyviais, o priklausomybių konsultantai būna kaip patarėjai, padedantys suvokti problemas ir atrasti būdus, kaip jas spręsti.
Priklausomybė neretai vadinama "vienišumo liga". Tokie žmonės dažniausiai yra uždari, jų gebėjimas laisvai, saugiai ir sąžiningai bendrauti su kitais yra sutrikęs. Pavartojus alkoholio ar kitų svaiginamųjų medžiagų, arba pasinėrus į lošimo rocesą, tariamai atslūgsta įtampa, nerimas, atsiranda tariamas pasitikėjimas kitais ir savimi, susidaro iliuzija, kad gyvenimas yra saugus. Dalyvaudami grupinėje psichoterapinėje programoje, pacientai pradeda mokytis geriau bendrauti be svaiginamųjų medžiagų, jiems yra sudaromos sąlygos saugiai dalintis savo problemomis ir jausmais, padedama pamatyti savo stipriąsias ir silpnąsias puses ir, svarbiausia, nebijoti pasmerkimo, kadangi visi grupės nariai yra susirinkę vienam tikslui - sveikti nuo priklausomybės. Grupėje dalyvauja pacientai, atvykę skirtingu laiku, todėl labai svarbus vienų pacientų patirties perdavimas kitiems.
Apgaudinėja ne tik kitus, bet ir save
Žmonės, pažeisti priklausomybės, yra tikri chameleonai ir dėl šio sutrikimo ypatybių yra apgaulės bei saviapgaulės meistrai. Vienas iš programos uždavinių yra padėti pacientui suvokti saviapgaulės prigimtį ir mokytis gyventi sąžiningai, neapgaudinėjant visų pirma savęs. Dažnu atveju savęs apgaudinėjimą pirmiausia pastebi aplinkiniai, todėl dalyvavimas grupėje turi didelę reikšmę, kadangi labai sunku išklysti iš kelio, kai esi apsuptas žmonių. Sugrįžimas prie vartojimo, arba prie lošimo, kuris dar vadinamas atkryčiu, dažniausiai įvyksta tada, kai asmuo pasuka iš „mes" kelio. Priklausomi žmonės mintimis ir elgesiu nukrypsta į ligos atkrytį beveik kasdien. Kuo artimiau ir sąžiningiau žmogus yra susijęs su kitais, sveikstančiais likimo draugais, tuo didesnė tikimybė išvengti sugrįžimo prie alkoholio vartojimo ir destruktyvaus elgesio.
Būtina griežta disciplina
Minesotos modelio programoje labai svarbūs yra nuoseklumas, dienotvarkė ir disciplina. Žmonės, linkę į priklausomybes, yra egocentriški, jiems būdingas taisyklių, socialinių normų nepaisymas ir besaikis laisvės troškimas, kuris realizuojamas pavartojus svaiginančių medžiagų ar pasinėrus į destruktyvų elgesį. Stacionarinis gydymas pasižymi griežta ir nuoseklia dienotvarke, kuri pradiniame etape suteikia išorinę discipliną, kol pacientas mokosi asmeninės atsakomybės. Siekiant užtikrinti programos efektyvumą, stacionariniame skyriuje sudaromos sąlygos atsiriboti nuo išorinių trukdžių ir susikoncentruoti tik į savo asmenybinių problemų sprendimą. Gydymosi metu dalinai ribojami kontaktai su žmonėmis, kurie neturi įtakos (arba turi neigiamą įtaką) sveikimo procesui, besigydantieji programoje 29 dienas praleidžia be televizijos, mobiliųjų telefonų, radijo, pašalinės literatūros. Iš esmės, mėnuo laiko skiriamas tam, kad pažinti save, suvokti priklausomybės poveikio ir sveikimo ypatumus bei apsispręsti kaip gyventi toliau.
Dvasingumo reikšmė
Dvylikos žingsnių programa ypač akcentuoja dvasingumo reikšmę. Dvasingumo savyje ugdymas yra programos pagrindas, pacientui siūloma pačiam ieškoti aukštesnės jėgos nei žmogus, niekas nenurodys jam kokio tikėjimo ieškoti. Dalyvavimas grupės veikloje, kuris remiasi bendruomeniniu principu, gali padėti žmogui lengviau suvokti už jį didesnę jėgą. Dėmesys, supratimas ir palaikymas, kurį perteikia sveikstantys asmenys vieni kitiems, suteikia viltį, dėkingumą ir pasitikėjimą, o tai ir yra sveikimo pagrindas.
Svarbiausi komponentai, naudojami pagalbos teikimo procese:
1. Pažinimo - pacientai supažindinami su alkoholio ir kitų svaiginamųjų medžiagų poveikiu jų psichikai, jiems padedama suprasti, kaip jų įsitikinimai ir mąstymas gali prisidėti prie priklausomybės vystymosi, suteikiama informacija apie tai, kaip ir kokios neigiamos pasekmės (fizinės, socialinės, teisinės, finansinės, dvasinės) gali atsirasti, jei ir toliau bus vartojamas alkoholis ar kitos svaiginančios medžiagos. Pagal poreikį ir galimybes konsultuojami ir besigydančiųjų artimieji, kurie supažindinami su priklausomybės poveikiu asmeniui ir šeimai, suteikiama informacija apie savigalbos grupių (Al-Anon) tikslus ir reikšmę.
2. Emocinis - perteikiamas savigalbos grupių (anoniminių alkoholikų, narkomanų anonimų, anoniminių lošėjų) sveikimo programos požiūris į emocijas ir kaip tam tikros emocinės būsenos (nerimas, pyktis, pavydas, euforija, vienišumas ar kt.) gali žmogų vėl paskatinti vartoti alkoholį, narkotines medžiagas ar ieškoti pabėgimo nuo realybės į kitas, priklausomybę skatinančias veiklas. Pacientai supažindinami su emocinių problemų sprendimo praktiniais būdais, kuriuos taiko sveikstantys nuo priklausomybės žmonės.
3. Elgsenos - padedama suprasti, kaip priklausomybė paveikė gyvenimą ir kaip įpročiai bei gyvenimo būdas skatino vartoti alkoholinius gėrimus, svaigintis narkotikais ar kitomis medžiagomis bei lošti. Parodomi būdai, kaip elgtis tam tikrose situacijose, ypač susijusiomis alkoholio vartojimo tradicijomis bei įpročiais, skatinančiais svaiginančių medžiagų vartojimą ir destruktyvų elgesį.
4. Dienoraštinis - pacientai, padedami konsultanto, analizuoja savo jausmus, išgyvenimus praeityje ir dabartyje, mokosi savianalizės, įvertina savo mąstymą, jausmus bei poelgius raštu. Pacientams padedama mokytis kasdienės savistabos ir planavimo, o tai suteikia galimybę pamatyti pokyčius ir apsidrausti nuo klaidų.
5. Socialinis - pacientai skatinami ir toliau po gydymosi stacionare reguliariai lankyti savigalbos grupių susirinkimus ir aktyviai dalyvauti jų veikloje. Be to, skatinama susisiekti su draugijos nariais visada, kai tik pasireiškia noras vartoti alkoholį ar atsiradus emocinėms problemoms.
6. Dvasinis - pacientams suteikiama viltis, jog jie pajėgūs pakeisti gyvenimo būdą. Jie skatinami ieškoti ir įgyti tikėjimą jėga, stipresne už jų pačių valią, ieškoti Dievo, kaip kiekvienas jį supranta, paramos ir vadovavimo. Pacientai skatinami pripažinti savo charakterio trūkumus, konkrečius neetiškus poelgius bei žalą kitiems žmonėms, kurią jie padarė girtaudami, ir siekti tą žalą atlyginti, tuo išsivaduojant iš kaltės, baimės ir gėdos jausmų, kas didele dalimi prisideda prie girtavimo. Programos dalyviams padedama pamatyti, kaip bendražmogiškos vertybės - pagarba, atjauta, tikėjimas, pasiaukojimas, draugiškumas ir kt. padeda kurti sveikus santykius su savimi ir aplinkiniais žmonėmis.
"Dvylikos žingsnių" programos kursas nesibaigia dalyvavimu stacionare, pacientai skatinami ir toliau bendradarbiauti su priklausomybės ligų specialistais (iki 2 metų rekomenduojama lankyti "Palaikomąją jausmų" grupę, kuri KPLC vyksta kiekvieną pirmadienį), tačiau pagrindinis sveikimo akcentas atitenka savigalbos grupės (anoniminių alkoholikų, anoniminių narkomanų, anoniminių lošėjų) susirinkimų lankymui.
Norintiems dalyvauti "Blaivybės motyvacijos įtvirtinimo pagal 12 žingsnių programą" (Minesotos modelį), suteikiamos anonimiškumo garantijos, remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Į s a k y m u „Dėl ligų, kuriomis sergantys ne jaunesni kaip 16 metų pacientai turi teisę į sveikatos priežiūros paslaugas, neatskleidžiant asmens tapatybės, sąrašo patvirtinimo" , 2010 m. Vasario 22 d. Nr. V-164, Vilnius. Paslauga anonimiškai teikiama tuo atveju, jei nereikalingas dokumentas (biuletenis ar pažyma), patvirtinantis gydymąsi KPLC stacionare.
Dėl dalyvavimo programoje skambinti tel. 8-612 49 440 (darbo dienomis nuo 8 iki 18 val.)
